Sunku patikėti, bet anksčiau tai buvo gyvybės pilnas geležinkelių centras: dabar primena kapines

Kelias pietų Bolivijoje leidžiasi per kanjonus, kurie atrodo tarsi iš kitos planetos. Važiuoju dulkėtais serpantinais, o aplink – raudonos uolos, stūksančios kaip akmeninės pilys. Kartais posūkiai tokie staigūs, kad instinktyviai pažvelgiu į ratą prie pat skardžio krašto. Vienas metras į šoną – ir po kojomis keli šimtai metrų tuštumos.