Kaip „Pietinia kronikas“ ir „Žiaure graži žeima“ sujudino kalbinius klodus: tarmė tampa prestižo ženklu

Šiandien tarmiškas žodis viešojoje erdvėje jau nieko nebestebina – priešingai, jis kelia simpatiją ir liudija kalbėtojo autentiškumą. Tačiau kelias iki šio kultūrinio lūžio buvo ilgas. Gana ilgai Lietuvoje gyvavo nuostata, kad tarmė yra provincialumo, neišprusimo ženklas, o tikroji kalba privalo būti išskirtinai bendrinė.